Labai svarbu, kad mokyklos chemijos laboratorijos veikla būtų efektyvi, todėl būtina ne tik stipri materialinė bazė, bet ir reikiamas juridinis pagrįstumas. Todėl chemijos mokytojui reikia žinoti šiuo metu galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius cheminių medžiagų naudojimą bendrojo lavinimo mokykloje. Šiame leidinyje glaustai pateikiame esmines tokių teisės aktų nuostatas ir nuorodas, kur rasti šiuos dokumentus. Tikimės, kad tai padės mokytojui greitai susipažinti su aptariamais įstatymais, nes jais vadovaujantis buvo parengtas mokyklos chemijos laboratorijai nerekomenduotinų cheminių medžiagų sąrašas. Galbūt kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose per daugelį metų susikaupė įvairių cheminių medžiagų likučių. Mokytojas, tinkamai sutvarkęs turimų medžiagų dokumentaciją, gali toliau jas sėkmingai naudoti įvairiems eksperimentams per chemijos pamokas bei moksliniams tiriamiesiems mokyklos darbams. Tačiau būtina visas turimas medžiagas patikrinti vadovaujantis Trumpu nuodingųjų medžiagų pagal toksiškumą sąrašu ir cheminių medžiagų naudojimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijomis.
Šiame leidinyje taip pat aptariame plastikinius indus, tinkamus naudoti chemijos eksperimentams. Mokytojas sprendžia, ko ir kiek reikia įsigyti mokslo metams tik įvertinęs savo chemijos laboratorijos materialinę bazę ir finansines mokyklos galimybes.
Be chemikų, jų atradimų, sukurtų medžiagų neįsivaizduojamas šiuolaikinis pasaulis, jo pažanga ir ateitis. Daug pedagogų nuoširdžiai ugdė ištisas chemikų kartas, dirbusias ir dabar sėkmingai dirbančias mokslo, gamybos, aplinkos, sveikatos priežiūros ir kituose gyvenimui svarbiuose baruose. Pradėtus darbus tęsia mokiniai, kurie su chemija, ypatinga gamtos mokslų šaka, susipažįsta mokyklos suole ir stebi, koks įvairus yra medžiagų pasaulis, kaip įdomu ir naudinga jį pažinti. Linkime visiems chemijos mokytojams sėkmingo darbo, kad augintumėte savo mokinius kaip būsimus chemikus, kurie toliau plėtotų chemiją, taikytų jos pasiekimus savo pačių ir visos žmonijos labui.
KAI KURIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE REKOMENDACIJOS
Chemijos mokytojui labai svarbu, kad mokyklos chemijos laboratorija veiktų efektyviai, todėl būtina ne tik gera materialinė bazė, bet ir jos veikla turi būti grindžiama įstatymais. Todėl mokytojui reikia žinoti įstatymus, reglamentuojančius cheminių medžiagų naudojimą bendrojo lavinimo mokykloje. Glaustai pateikiame pagrindinius teisės aktus ir nuorodas, kur juos rasti. Tai padės mokytojui greitai susipažinti su aptariamais dokumentais, kuriais vadovaujantis buvo parengtas mokyklos chemijos laboratorijai nerekomenduotinų cheminių medžiagų sąrašas.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių veiklas su nuodingosiomis medžiagomis: Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas bei Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo naujos redakcijos ir siekiant atsakyti į klausimus, susijusius su cheminių medžiagų naudojimu bendrojo lavinimo mokyklose, parengtos Cheminių medžiagų naudojimo bendrojo lavinimo mokyklose rekomendacijos.
Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 9 straipsnyje pabrėžiama, kad „susijusi su nuodingosiomis medžiagomis veikla draudžiama <.. > mokyklų patalpose ir jų teritorijoje“. Šiame įstatyme nurodoma, kad „Nuodingosios medžiagos – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme apibrėžtos labai toksiškos, toksiškos, kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai cheminės medžiagos ir (ar) preparatai“. Pavojingos cheminės medžiagos skirstomos į 15 grupių, nuodingosios – į penkias grupes. Nuodingosios medžiagos skirstomos į šias grupes:
• labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, per odą ar kitaip prasiskverbę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
• toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, per odą ar kitaip prasiskverbę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
• kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, per odą ar kitaip prasiskverbę į žmogaus organizmą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;
• mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, per odą ar kitaip prasiskverbę į žmogaus organizmą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;
• toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, per odą ar kitaip prasiskverbę į žmogaus organizmą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą. Taip pat gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą.
Išsamus nuodingųjų medžiagų cheminių medžiagų sąrašas pateikiamas LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“. Šiame sąraše nurodytos 1483 cheminės medžiagos ar jų grupės. 1 priede pateikiamas Trumpas cheminių medžiagų, kurias naudoti draudžiama, sąrašas, aktualus bendrojo lavinimo mokyklos chemijos mokytojams.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015) nurodoma:
„Gamtamokslinio ugdymo pamokose reikėtų užtikrinti saugią, etišką, praktinę veiklą. Moksleiviai mokomi saugiai atlikti stebėjimus ir tyrimus klasėje, laboratorijoje, lauko sąlygomis, skatinami patys pasirengti įvairias mokymo priemones bei įrangą iš turimų medžiagų. Be to, mokymosi aplinka planuojama taip, kad visi moksleiviai jaustųsi joje gerai ir galėtų sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti.
Ypač daug dėmesio turėtų būti skirta ugdyti moksleivių savarankiškumui. Svarbiausios sava-
rankiško darbo formos yra: stebėjimai ir bandymai, modeliai (imitacijos), ekskursijos ir išvykos, projektai, diskusijos, debatai ir t. t. Būtina toliau skatinti moksleivius užsiimti savarankiška tyrinėjimų ir aplinkosaugine veikla < ...>.“
Be to, Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą: pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualioms mokinių reikmėms ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Planuodamas darbą klasėje, mokytojas, orientuodamasis į standartuose aprašytų mokinių gebėjimų ugdymą, pertvarko, atrenka, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja ugdymo turinį ir mokomąją medžiagą, rengia papildomas užduotis, naujus turinio elementus ir kt.
Gamtos mokslų pamokose labai svarbūs yra praktiniai darbai ir bandymai. Chemijos pamokose naudojamos įvairios cheminės medžiagos, todėl planuojant pamokas ir rengiant užduotis privalu atsižvelgti, kad yra paskelbtas Draudžiamų naudoti nuodingųjų medžiagų sąrašas. Siūloma šias medžiagas keisti panašiomis, bet nekenksmingomis savybėmis pasižyminčiomis medžiagomis arba parinkti analogišką bandymą, kurio metu bus naudojamos kitos medžiagos (pavyzdžiui, sulfato jonui atpažinti buvo atliekami bandymai naudojant bario chlorido tirpalą. Jei pamokos tikslas – apibūdinti atpažinimo reakcijas bei jų požymius, tai vertėtų naudoti kaip pavyzdį kito jono atpažinimo reakciją; jei tikslas – susipažinti su sulfato jono savybėmis, galima šiam jonui atpažinti parinkti kitą cheminę medžiagą pagal druskų tirpumo lentelę ar pan.). Šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklos vadovėliuose ar pratybų sąsiuviniuose pateikti bandymai praktiškai atliekami, jei jų metu naudojamos cheminės medžiagos nėra įtrauktos į Draudžiamų naudoti nuodingųjų medžiagų sąrašą.
Dėl bendrojo lavinimo mokyklose draudžiamų naudoti arba pasenusių cheminių medžiagų utilizavimo reikia kreiptis į savo savivaldybės aplinkos arba civilinės saugos skyrių.
Siūloma taip pat susipažinti su šiais dokumentais, galinčiais palengvinti chemijos mokytojo darbą
bendro•jo lavinimo mokykloje:
Dėl saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvir-
• tinimo. Aprašomi saugos duomenų lapo reikalavimai.
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 532/742 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ ir jį keitusio įsakymo pakeitimo. Aprašomi cheminių medžia gų klasifikavimo bendrieji principai, klasifikavimo būdai, kriterijai, pavojingumo simbolių, nuo rodų, ir frazių cheminių ženklinimoreikalavimai.Pateikiami priedai,kurišvardijamipavojingumosimboliai rizikos saugos ryšys tarp klasifikavimo ir ženklinimo, rekomendacijos, kaip taikyti šią cheminių medžiagų kla-
• sifikavimo ir ženklinimo tvarką.
Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas (Žin., 2003, N . 81(1)-3703; 81(2)-3703; 81(3)-3703).
Pateikiamas detalus pavojingų cheminių medžiagų sąrašas, nurodoma cheminių medžiagų klasi-
• fikacija, jų pavojingumo simboliai ir nuorodos, rizikos frazės, saugos frazės.
Dėl bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių. Pateikiami reikalavimai, įvairių cheminių medžiagų sandėliavimo ypatumai. Pateikiami priedai, kur galima rasti informaciją apie gaisrų gesinimo medžiagas ir priemones, cheminių medžiagų klasifikavimą, cheminių medžiagų neutralizavimą, pateikiamas pavyzdys, kaip pildyti saugos duomenų lapą.
Trumpas nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašas
Medžiagos pavadinimas | CASNr. | EBNr. | Medžiagos toksiškumas |
Amoniakas, bevandenis | 7664-41-7 | 231-635-3 | Toksiška |
Amonio dichromatas | 7789-09-5 | 232-143-1 | Labai toksiška, II II kateg. mutagenas, II kateg. toksiška reprodukcijai |
Amonio fluoridas | 12125-01-8 | 235-185-9 | Toksiška |
Anglies tetrachloridas / Tetrachlormetanas | 56-23-5 | 200-262-8 | Toksiška |
Anilinas | 62-53-3 | 200-539-3 | Toksiška |
Baltasis fosforas | 12185-10-3 | 231-768-7 | Labai toksiška |
Bario chloridas | 10361-37-2 | 233-788-1 | Toksiška |
Benzenas | 71-43-2 | 200-753-7 | I kateg. kancerogenas, II kateg. mutagenas |
Bromas | 7726-95-6 | 231-778-1 | Labai toksiška |
Chloras | 7782-50-5 | 231-959-5 | Toksiška |
Chromo (VI) junginiai, išskyrusbarioą kitus nurodytus sąraše | – | – | II kateg. kancerogenas |
Chromo trioksidas | 1333-82-0 | 215-607-8 | I kateg. kancerogenas, II kateg. mutagenas |
Etileno dichloridas / 1,2dichloretanas | 107-06-2 | 203-458-1 | II kateg. kancerogenas |
Fenolis | 108-95-2 | 203-632-7 | Toksiška |
Formaldehidas, ... % | 50-00-0 | 200-001-8 | Toksiška |
Kadmio chloridas | 10108-64-2 | 233-296-7 | Labai toksiška, II kateg. kancerogenas, II kateg. mutagenas, II kateg. toksiška reprodukcijai |
Kadmio sulfatas | 10124-36-4 | 233-331-6 | Labai toksiška, II kateg. kancerogenas, II kateg. mutagenas, IImutagenas, IIkancerogenas, II kateg. mutagenas, II kateg. toksiška reprodukcijai |
Kalio fluoridas | 7789-23-3 | 232-151-5 | Toksiška |
Kalio nitritas | 7758-09-0 | 231-832-4 | Toksiška |
Kobalto dichloridas | 7646-79-9 | 231-589-4 | II kateg. kancerogenas |
Kobalto sulfatas | 10124-43-3 | 233-334-2 | II kateg. kancerogenas |
Metanolis | 67-56-1 | 200-659-6 | Toksiška |
Natrio chromatas | 7775-11-3 | 231-889-5 | Labai toksiška, II kateg. kancerogenas, kateg. mutagenas, II kateg. toksiška reprodukcijai |
Medžiagos pavadinimas | CASNr. | EBNr. | Medžiagos toksiškumas |
Natrio dichromatas (anhidridas) | 10588-01-9 | 234-190-3 | Labai toksiška, II kateg. kancerogenas, II kateg. mutagenas, II toksiška reprodukcijai |
Natrio dichromato dihidratas | 7789-12-0 | 234-190-3 | Labai toksiška, II kancerogenas, II kateg. mutagenas, II toksiška reprodukcijai |
Natrio fluoridas | 7681-49-4 | 231-667-8 | Toksiška |
Natrio nitritas | 7632-00-0 | 231-555-9 | Toksiška |
Nikelio dioksidas | 12035-36-8 | 234-823-3 | I kateg. kancerogenas |
Nikelio monoksidas | 1313-99-1 | 215-215-7 | I kateg. kancerogenas |
Švino acetatas / Bazinis švino acetatas | 1335-32-6 | 215-630-3 | I kateg. toksiška reprodukcijai |
Švino junginiai, išskyrus nurodytus šiame sąraše | – | – | I kateg. toksiška reprodukcijai |
Vandenilio chloridas (dujos) | 7647-01-0 | 231-595-7 | Toksiška |
Vandenilio fluorido rūgštis, … % | 7664-39-3 | 231-634-8 | Labai toksiška |
Lentelėje nurodytų medžiagų neturi būti mokyklos chemijos laboratorijoje ir reagentų sandėlyje. Išsamus nuodingųjų cheminių medžiagų sąrašas pateiktas Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“. Lentelėje pateikto cheminių medžiagų sąrašo klasifikavimo kriterijai, saugos ir rizikos frazės, ribinės koncentracijos, kurioms esant medžiagos yra priskiriamos nuodingosioms, jų pavojingumo simboliai yra nustatyti pagal Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742. Vadovaujantis šiuo dokumentu ir aukščiau pateiktoje lentelėje trumpuoju nenaudotinų cheminių medžiagų sąrašu, tvarkomos visos kitos mokykloje esančios cheminės medžiagos.
Rekomenduojamų pagrindinių cheminių medžiagų sąrašas sudarytas bendrojo lavinimo mokyklos 7–10 ir 11–12 klasėms. Jame surašytos medžiagos tinka ne tik chemijos dalykui mokyti, bet ir integruotų kursų pamokoms, kurių metu atliekami demonstraciniai bandymai arba organizuojami laboratoriniai bei projektiniai darbai, atitinkantys Bendrųjų programų reikalavimus ir išsilavinimo standartuose numatytus išsilavinimo lygmenis. Visos 7–10 klasių chemijos pamokoms skirtos cheminės medžiagos surašytos pagal grupes: metalai, nemetalai, oksidai, rūgštys, bazės, druskos, kitos medžiagos. čia į grafą „Kitos medžiagos“ įrašyti indikatoriai ir kai kurios eksperimentams naudojamos organinės medžiagos. Įrašas „Malachitas ir kiti mineralai“ reiškia, kad chemijos mokytojas gali įsigyti ir kitus mineralus, reikalingus pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams ar integruotiems projektiniams darbams.
11–12 klasėms rekomenduojamas cheminių medžiagų sąrašas taip pat parengtas remiantis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais. Neorganinės chemijos kursas 12 klasėje nagrinėjamas giliau nei ankstesnėse klasėse. Eksperimentams reikiamos cheminės medžiagos, atsižvelgiant į pamokos temą ar uždavinius, gali būti parenkamos ir iš 7–10 klasėms skirtų cheminių medžiagų atitinkamos grafos. Cheminių medžiagų pavadinimai 1–5 lentelėse surašyti vadovaujantis Chemijos terminų aiškinamuoju žodynu, tačiau aiškumo dėlei ir mokytojo patogumui kai kur yra palikti ir įprasti jų pavadinimai. Tikimės, kad cheminių medžiagų išdėstymas sąraše pagal klases bus patogus naudoti įsigyjant naujas medžiagas arba inventorizuojant jau turimas.
1 lentelė
PAGRINDINIAI 7–10 KLASĖMS CHEMIJOS DALYKUI REKOMENDUOJAMI METALAI, NEMETALAI, OKSIDAI
Metalai | Nemetalai | Oksidai | |||
Formulė | Pavadinimas | Formulė | Pavadinimas | Formulė | Pavadinimas |
Sn | Alavas | C | Anglis | Agoksidas | |
Al | Aliuminis | I2 | Jodas | Al2O3 | Aliuminio oksidas |
Au | Auksas | P | Fosforas (raudonasis) | ZnO | Cinko oksidas |
Zn | Cinkas | S | Siera | FeO | Geležies(II) oksidas |
Fe | Geležis | Fe2O3 | Geležies(III) oksidas | ||
K | Kalis | Fe3O4 | Geležies oksidas juodasis FeO. Fe2O3) | ||
Mg | Magnis | CaO | Kalcio oksidas | ||
Na | Natris | Na2O2 | Natrio peroksidas | ||
Cu | Varis | MgO | Magnio oksidas | ||
MnO2 | Mangano oksidas | ||||
CuO | Vario oksidas | ||||
H2O2 | Vandenilio peroksidas |
2 lentelė
PAGRINDINĖS 7–10 KLASĖMS CHEMIJOS DALYKUI REKOMENDUOJAMOS RŪGŠTYS IR BAZĖS
Rūgštys |
Bazės | ||
Formulė |
Pavadinimas |
Formulė |
Pavadinimas |
CH3COOH |
Etano (acto) rūgštis |
NH4OH |
Amoniakinis vanduo (20–25%) |
HOC(COOH) (CH2COOH)2 |
Citrinų rūgštis |
Al(OH)3 |
Aliuminio hidroksidas |
HNO3 |
Azoto rūgštis |
Ca(OH)2 |
Kalcio hidroksidas |
HCl |
Druskos rūgštis |
Zn(OH)2 |
Cinko hidroksidas |
H3PO4 |
Fosforo rūgštis |
Fe(OH)2 |
Geležies hidroksidas(II) |
(COOH)2 |
Etano dirūgštis (oksalo rūgštis) |
Fe(OH)3 |
Geležies hidroksidas(III) |
H2SO4 |
Sieros rūgštis |
KOH |
Kalio hidroksidas |
NaOH |
Natrio hidroksidas | ||
Cu(OH)2 |
Vario hidroksidas |
3 lentelė
PAGRINDINĖS 7–10 KLASĖMS CHEMIJOS DALYKUI REKOMENDUOJAMOS DRUSKOS IR KITOS MEDŽIAGOS
Druskos |
Druskos |
Kitos medžiagos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Formulė |
Pavadinimas |
Formulė |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
NH4NO3 |
Amonio nitratas |
K3[Fe(CN)6] |
Kalioheksaciano feratas (raudonoji kraujo druska) |
Aliejus (saulėgrąžų ar kitas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
NH4CO3 »
4 lentelė PAGRINDINĖS 11–12 KLASĖMS CHEMIJOS DALYKUI REKOMENDUOJAMOS NEORGANINĖS MEDŽIAGOS
5 lentelė PAGRINDINĖS 11–12 KLASĖMS CHEMIJOS DALYKUI REKOMENDUOJAMOS ORGANINĖS IR KITOS MEDŽIAGOS
Gali būti, kad įvairiose bendrojo lavinimo mokyklose per daugelį metų susikaupė cheminių medžiagų likučių. Mokytojas, tinkamai sutvarkęs turimų cheminių medžiagų dokumentaciją (etiketes, saugos duomenų lapus), gali toliau jas naudoti įvairiems planuojamiems užsiėmimams bei mokyklos moksliniams tiriamiesiems darbams. Tačiau būtina visas turimas medžiagas patikrinti vadovaujantis Trumpu nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašu bei rekomendacijomis dėl cheminių medžiagų naudojimo bendrojo lavinimo mokykloje. Norint įsigyti reikiamų cheminių medžiagų, naudingą informaciją apie mokymo priemonių ir mokyklinio inventoriaus gamintojus, tiekėjus, leidėjus (adresai, telefonai bei elektroniniai adresai) galima rasti Švietimo aprūpinimo centro interneto svetainėje adresu: http://www.sac.smm.lt. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMASChemijos mokytojams daug rūpesčių kelia cheminių medžiagų tvarkymas. Siekiant tinkamai tvarkyti chemines medžiagas, reikia turėti konkrečios informacijos, reglamentuojančios, kaip tai daryti, kuri pateikiama įvairiuose dokumentuose. Remdamiesi įvairių dokumentų analize ir praktine patirtimi pateikiame rekomendacijų, kurios, tikimės, padės chemijos mokytojui tvarkyti ir prižiūrėti mokyklos laboratorijoje turimas medžiagas. čia glaustai nurodomi svarbiausi cheminių medžiagų saugos reikalavimai ir konkretus tvarkymo pavyzdys. 2004 m. įsigaliojęs LR aplinkos apsaugos ir LR sveikatos apsaugos ministrų įsakymas „Dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikacijos ir ženklinimo tvarkos“ siekia apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir preparatų kenksmingo poveikio ir užtikrinti saugų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą. Pirmiausia pravartu prisiminti, kaip klasifikuojamos cheminės medžiagos. Cheminės medžiagos yra klasifikuojamos pagal pavojingumą sveikatai: 1) labai toksiška; 2) toksiška; 3) kenksminga; 4) ardanti; 5) dirginanti; 6) jautrinanti; 7) kancerogeninė; 8) mutageninė; 9) toksiška reprodukcijai. Cheminių medžiagų pavojingumas dėl jų fizikinių cheminių savybių: 1) sprogstamoji;oksiduojanti; 3) ypač degi; 4) labai degi; 5) degi. P agal pavojingumą aplinkai: 1)aplinkaipavojinga; 2) nepavojinga. Kiekviena pavojingumo kategorija ženklinama simbolio raide, pavojingumo simboliu ir pavojingumo nuoroda (žr. 6 lent.). Visos naudojamos cheminės medžiagos turi turėti įspėjamąją etiketę ir saugos lapą. Perkant chemines medžiagas reikia iš pardavėjo reikalauti, kad parduodamos medžiagos turėtų etiketes ir saugos lapus, nes ženklinimo tvarka privaloma cheminių medžiagų gamintojams, importuotojams, skirstytojams. Už tai atsako fiziniai ir juridiniai asmenys, tiekiantys į rinką šias medžiagas ir preparatus. 6 lentelė
Įspėjamosios etiketės tekstas turi būti lietuvių kalba, aiškiai atskirtas nuo kitokio pobūdžio informacijos, taip pat ir nuo informacijos užsienio kalba. Etiketėje turi būti: 1) CAS numeris – chemines medžiagas registruojančios tarnybos (CAS) suteiktas medžiagos registracijos numeris ir EB numeris – Europos esamų komercinių medžiagų sąrašo (EINECS) numeris, arba Europos naujų cheminių medžiagų sąrašo (ELINSC) numeris (suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše pateiktas CAS numeris, nurodytas tik bevandenei cheminės medžiagos formai, todėl jis ne visada apibrėžia įrašą taip tiksliai kaip EINECS numeris); 2) pavojingumo simbolio raidė; 3) pavojingumo simbolis; 4) pavojingumo nuoroda; 5) standartinės rizikos frazės R, nurodančios konkrečius galimo pavojaus rizikos veiksnius; 6) saugos frazės S, apibrėžiančios saugų cheminių medžiagų naudojimą. Rizikos frazių yra 67, saugos frazių – 64 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 81(1)-3703) (žr. 7 lent.). 7 lentelė
Cheminių medžiagų įvairovė yra labai didelė, todėl jas apibūdinti nepakanka vien rizikos frazių. Frazės gali būti derinamos, sudarant atitinkamus rizikos frazių derinius. Dokumentuose siūloma naudotis rizikos frazių deriniais, kurie pateikiami 8 lentelėje. 8 lentelė
Nepakanka žymėti cheminius reagentus pagal rizikos frazes ir rizikos frazių derinius. Būtina žinoti ir pažymėti ženklais, nusakančiais, kaip turimus reagentus būtina laikyti. Kokios būtinos sandėliavimo sąlygos, kad cheminės medžiagos nebūtų pavojingos aplinkai ir žmogui. Tai nusakoma saugos frazėmis. Saugos frazės yra pateikiamos 9 lentelėje. 9 lentelė 2 lentelė
9 lentelėje pateiktos saugos frazės dar neapima visų galimų saugos variantų. Saugos frazių deriniai (10 lent.) suteikia daug reikiamos papildomos informacijos, kuri mokytojui svarbi tiek tvarkant chemines medžiagas, tiek ruošiantis eksperimentams ir atliekant juos. 10 lentelė
Mokyklose iki šiol naudojama daug medžiagų, kurių etiketės neatitinka dabartinių saugos reikalavi- mų. Netinkamas naudoti medžiagas reikia utilizuoti ir pirkti pažymėtas tinkamomis įspėjamosiomis etike- tėmis. Jeigu medžiagos dar tinkamos naudoti, tai chemijos mokytojai turėtų paruošti naujas cheminių medžiagų etiketes, kurios atitiktų privalomus reikalavimus, pavyzdžiui:
Raudoname fone nurodomi pavojingumo simboliai. R: 8-22-50/53 – rizikos frazės derinys: gali už- sidegti dėl sąveikos su degiomis medžiagomis, kenksminga prarijus, labai toksiška vandens organizmams. S: (2-)60-61 – saugos frazės derinys: saugoti nuo vaikų, vengti, kad patektų į aplinką. Medžiagos ir pakuo- tė turi bûti naikinamos kaip pavojingos atliekos, vadovaujantis specialiomis instrukcijomis, kurios surašy- tos saugos duomenų lape. Saugos duomenų lape yra daug įvairios informacijos apie cheminę medžiagą. Informacijos turinys pateikiamas daugiau kaip 10 A4 formato lapų. Saugos lape turėtų bûti ši informacija: produkto ir įmonės įvardijimas, sudėtis, pavojų įvardijimas, pirmosios pagalbos priemonės, priešgaisrinės priemonės, avarijų likvidavimo priemonės, naudojimas ir laikymas, poveikio kontrolė ir asmeninė apsauga, fizikinės ir chemi- nės savybės, stabilumas ir reaktingumas, toksikologinė informacija, ekologinė informacija, atliekų tvarky- mas, gabenimo informacija, teisinė informacija, kita informacija. Bûtina atkreipti dėmesį į šiuos svarbiausius dalykus: 1) sandėliavimo reikalavimus; 2) apsaugos prie- mones; 3) rizikos frazes; 4) saugos frazes; 5) atliekų tvarkymo reikalavimus; 6) pirmąją pagalbą. Dauguma mokytojų turi paruoštus laboratorinių ir praktikos darbų aprašymus, kuriais naudojasi mokiniai, atlikdami eksperimentus. Svarbiausią informaciją iš saugos lapų bûtų galima perkelti į aprašus. Naudodamiesi aprašais mokiniai susipažintų ne tik su eksperimento tikslais, darbo eiga, bet ir su galimais rizikos veiksniais, saugumo priemonėmis ir pirmąja pagalba, kuri detaliai aprašyta. Valstybinis aplinkos sveikatos centras darbo dienomis nuo 8 val. iki 16 val. konsultuoja įvairiais saugos klausimais (telefonai: 85 2360491 arba 85 2700107). Apsinuodijimų atvejais konsultuoja tel. 85 2360491. Taip pat galima paskaityti apie šio centro veiklą internete: http://vasc.sam.lt.
KAS ŽINOTINA APIE PLASTIKINIUS INDUS CHEMIJOS EKSPERIMENTAMS Polimerų chemija, praėjusio amžiaus paskutinio šimtmečio pirmoje pusėje išaugusi į savarankišką mokslą, labai greitai savo žinių gausa ir milžiniškomis praktinio taikymo galimybėmis užkariavo praktiškai visas žmogiškosios veiklos sritis. Nėra nė vienos pramonės, technikos šakos, kur nebûtų naudojami patys polimerai ar iš jų pagaminti gaminiai. Ypač vertingi įvairûs plastikai (vienalyčiai stikliškų arba kristalinių plastomerų ir priedų mišiniai), kurie atsparûs karščiui, pasižymi dideliu tampros moduliu ir kitomis vertin- gomis savybėmis. Milžiniška plastikinių gaminių įvairovė yra mûsų buityje, medicinoje, ugdymo įstaigose, pradedant vaikų žaislais ir baigiant aukštųjų mokyklų laboratorijomis. Plastikiniai cheminiai indai puikiai tinka bendrojo lavinimo mokyklų chemijos ir kitų gamtos mokslų laboratorijoms. Jie ekonomiški, pakan- kamai saugûs (pavyzdžiui, kai kurie poliakrilatiniai, epoksidiniai, polikarbonatiniai plastikai panašûs į stik- lą, tačiau yra netrapûs, nedûžta), už stiklinius cheminius indus ilgaamžiškesni, jų neveikia rûgščių, šarmų, druskų tirpalai. Tačiau turi ir trûkumų, pavyzdžiui, jų negalima tiesiogiai kaitinti pastačius ant elektrinės plytelės, spiritinės lemputės ar dujų degiklio liepsnoje, polietileninėje taroje draudžiama laikyti organinius tirpiklius, kurie lengvai iš jos per sieneles difunduoja į aplinką. Tačiau dauguma mokyklinių cheminių eksperimentų, atliekamų pagal Išsilavinimo standartų keliamus reikalavimus, yra nesudėtingi, dauguma jų patikimai gali bûti atliekami plastikiniuose cheminiuose induose. Svarbiausias patarimas chemijos mokytojui, užsakančiam plastikinius cheminius indus savo mokyk- los chemijos laboratorijai – prieš užsakant peržvelgti turimus išteklius ir visų klasių chemijos mokymo planus. Pagalvoti, kokiose klasėse, kokie eksperimentai, su kokiomis medžiagomis bus atliekami, kokių dydžių, rûšių, iš kokių medžiagų pagamintų indų reiks tiems eksperimentams atlikti. Konkrečiai žinant šiuos dalykus lengviau ieškoti reikiamų daiktų parduotuvėse ar firmose. Greitai pasirinkti tinkamus plastikinius indus ir įrangą mokytojui padės papildoma informacija apie plastikus ir jų savybes (žr. 11 lent.). 11 lentelė PLASTIKINIŲ MEDŽIAGŲ CHEMINIS IR TERMINIS ATSPARUMAS
Renkantis konkrečius cheminius indus, bûtina perskaityti to gaminio aprašymą ir atkreipti dėmesį, iš kokio plastiko jie pagaminti. Pavyzdžiui, atlikti daugelį paprastų mokyklinių cheminių eksperimentų tiks indai, kurie pagaminti iš polietileno, tačiau darbui su agresyviomis cheminėmis medžiagomis labiau tiks indai, pagaminti iš izotaktinio polipropileno, pasižyminčio ypač dideliu atsparumu cheminėms medžiagoms. Labai tvirti gaminiai iš polimetakrilato. Pavyzdžiui, iš metilmetakrilato ir glikolmetakrilato kopolimero gaminamas net ypač tvirtas organinis stiklas lėktuvų langų stiklams. Žinotina ir apie polikarbonatų savybes. Jie turi labai plačias taikymo ribas, nes ypač patvari iš jų pagamintų plastikų gaminių forma, jie labai atsparûs smûgiams. Ypač svarbu žinoti, kad polikarbonatai yra atsparûs praskiestų organinių ir neorganinių rûgščių, druskų tirpalų, atmosferos, vandens ir šilumos poveikiui, tačiau juos ardo koncentruoti šarmai. Esant tokiai didelei plastikų bei jų gaminių įvairovei, neįmanoma nedideliame leidinyje išsamiai aptarti kiekvieną plastiką ar konkretų jo taikymo atvejį. Todėl siûlome naudingos informacijos, kuri pateikia- ma 12 lentelėje. Joje esantys duomenys turėtų praversti mokytojui renkantis indus ar kitą įrangą. 12 lentelė KAI KURIŲ PLASTIKŲ CHEMINIS ATSPARUMAS ATSKIROMS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GRUPËMS
Simbolių reikšmė: A – labai atsparus; B – atsparus, bet laikant šias medžiagas tokiuose induose ilgiau kaip 30 parų, galimi nedideli pokyčiai; C – ne itin atsparus. Per ilgai laikant reagentą indas praranda mechaninį tvirtumą, keičia spalvą; D – neatsparus, reagentas gali deformuoti ar net sunaikinti patį plastikinį gaminį.
Ko ir kiek reikia įsigyti mokslo metams, mokytojas sprendžia įvertinęs savo chemijos laboratorijos materialinę bazę ir finansines mokyklos galimybes. Patartina chemijos mokytojui įsigyti daugiau plastiki- nių Petri lėkštelių ir pipečių, kurias labai patogu naudoti tiek individualiai mokinių atliekamiems, tiek demonstraciniams bandymams su grafoprojektoriumi. Pavyzdžiui, ant grafoprojektoriaus padėjus keturias Petri lėkšteles, vienu metu galima demonstruoti keturis cheminius virsmus, kurių eigą mokiniai stebi ekra- ne, gali pakartoti patys ar atlikti kitus, mokytojo rekomenduojamus nagrinėjamai temai bandymus. LITERATÛRA 1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius. 2003. www.pedagogika.lt/biblio.htm. 2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasės. Vilnius. 2002. www.pedagogika.lt/biblio.htm. 3. Chemijosterminųaiškinamasisžodynas. Vilnius. 2003. 4. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. 2000 m. balandžio18 d. Nr. VIII-1641 (Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 36-987) (Lietuvos Respublikos Seimas/Aktuali redakcija/VIII-1641/2006-05-25/Aktuali nuo 2006-10-01). www3.lrs.lt/ pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277943 5. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas. 2001 m. liepos12 d. Nr. IX-456 (Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 64- 2330) (Lietuvos Respublikos Seimas/Aktuali redakcija/IX-456/2004-10-26/Aktuali nuo 2004-10-26). www3.lrs.lt/ pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245569 6. Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo (Sveikatos apsaugos ministerija/Įsakymas/V-975/ 2004 12 30/Įsigalioja nuo 2005-02-01/Žin., 2005, Nr. 3-47). www3.lrs.lt/c-bin/getgr?C1=bin&c2=248361&c3=9384 7. Dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos (Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija/Įsakymas/ 532/742 / 2002-06-/ Įsigalioja nuo 2001-02-22/ žin., 2001, Nr. 16-509). www3.lrs.lt/ pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=121371 8. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos pakeitimai. www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.susije_l?p_id=121371&p_rys_id=1 9. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas(Žin., 2003, Nr. 81(1)-3703; 81(2)-3703; 81(3)-3703). www.am.lt/VI/index.php#a/301 10. Dėl saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo (Sveikatos apsaugos ministerija/Įsakymas/687/2001 12 29/Įsigalioja nuo 2003-01-01/ žin., 2002, Nr. 26-946)). ww3.lrs.lt/pls/ inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=161800 11. Dėl bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių (Aplinkos ministerija/Įsakymas/272/1998 12 22/Įsigalioja nuo 1999-04-01/ Žin., Nr. 31-896). www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=77373 12. Salickaitė-Bunikienė L., Škadauskas J. Eksperimentinėchemija. Kaunas. 2001. 13. Žemaitaitis A. Polimerų fizika ir chemija. Kaunas. 2001. << Grįžti |